Čia ir dabar
LRT
Psichologinės žinios, emocinis raštingumas žmonėms reikalingas kiekviename žingsnyje. Kaip bendrauti? Visų pirma - su savimi, su artimaisiais, kolegomis ir nepažįstamaisiais? Kokias klaidas čia darome, kodėl nesusikalbame? Kaip sau pagelbėti ir išmokti reguliuoti emocijas, užklupus nerimui ar stresui? Kodėl mūsų visuomenėje tiek daug į kitus ar į save pačius nukreiptos agresijos? Kodėl svarbu pažinti save ir ką daryti, jei atradimai nedžiugina? Viso to mūsų mokykloje ar universitete niekas nemoko. Psichologinis raštingumas paliekamas savieigai. Todėl apie viską būtina kalbėti, ir to niekada nebus per daug. Laidoje „Čia ir dabar“ – pokalbiai su psichologijos profesionalais apie tai, kaip gyventi prasmingiau, neatidedant gyvenimo rytdienai ar neužstrigus praeities prisiminimuose, bet čia ir dabar – kaip psichologijai skirta radijo laida ir pavadinta.
Psichologinės žinios, emocinis raštingumas žmonėms reikalingas kiekviename žingsnyje. Kaip bendrauti? Visų pirma - su savimi, su artimaisiais, kolegomis ir nepažįstamaisiais? Kokias klaidas čia darome, kodėl nesusikalbame? Kaip sau pagelbėti ir išmokti reguliuoti emocijas, užklupus nerimui ar stresui? Kodėl mūsų visuomenėje tiek daug į kitus ar į save pačius nukreiptos agresijos? Kodėl svarbu pažinti save ir ką daryti, jei atradimai nedžiugina? Viso to mūsų mokykloje ar universitete niekas nemoko. Psichologinis raštingumas paliekamas savieigai. Todėl apie viską būtina kalbėti, ir to niekada nebus per daug. Laidoje „Čia ir dabar“ – pokalbiai su psichologijos profesionalais apie tai, kaip gyventi prasmingiau, neatidedant gyvenimo rytdienai ar neužstrigus praeities prisiminimuose, bet čia ir dabar – kaip psichologijai skirta radijo laida ir pavadinta.
Pirmenybę teikiate žinutėms, ne pokalbiams? „Įstumiam vienas kitą į vienišumo pinkles“
Épisodes
Tyrimai rodo, kad kuo jaunesnis žmogus, tuo didesnė tikimybė, kad, norėdamas susisiekti su kitu, jis rašys žinutę, o ne skambins ar susitiks pasikalbėti. Kodėl? Ką galima prarasti, kai gyvenime dominuoja tik vienas bendravimo būdas ir įprotis visus pokalbius bei susitikimus planuoti iš anksto? Laidos svečiai – komunikacijos specialistė, agentūros „23:45“ įkūrėja Dovilė Tamkvaitė ir psichologas, Jaunimo linijos Kauno padalinio vadovas Mykolas Kriščiūnas. Ved. Giedrė Čiužaitė
Psichologė, lektorė Gintarė Buinickaitė įsitikinusi: šiais laikais per daug gajus mitas, jog dėl daugelio mūsų gyvenimo nesėkmių kalti tėvai bei auklėjimas. „Genetikos, epigenetikos mokslas sako, kad tėvai neturi mums tiek daug įtakos, kiek mes manėm arba kaip mano tam tikros psichoterapinės mokyklos“, – teigia Gintarė. Psichologę domina ir įrodymai, kaip kiekvieno mūsų unikali aplinka veikia reakcijas net į sunkiausias patirtis šeimoje. Ved. Giedrė Čiužaitė
Psichologas Paulius Mačiulevičius sako: viena iš priežasčių, dėl ko žmogus gali jausti nuolatinį nuovargį – tai jo nemokėjimas užbaigti tai, kas pradėta. Nuo darbinių projektų iki santykių šeimoje: kas padeda priimti, kad vienas etapas baigėsi arba pats laikas jį baigti pačiam ir metas naujai pradžiai?Ved. Giedrė Čiužaitė.
Psichoterapeutė Brigita Kaleckaitė stengiasi, kad jos pačios gyvenimas virtų ne tik galvoje. Tarkime, dažnai eina ilgus atstumus pėsčiomis. Ir ant naujos knygos „Kai kūnas prabyla“ (leidykla „Alma littera“) viršelio rašo: kūnas žino daugiau nei jūsų psichoterapeutas. Kaip pažinti savo kūną – pavyzdžiui, kad jame ima kauptis nepatenkinti mūsų poreikiai arba jis priešinasi tiems gyvenimo pokyčiams, kuriems protas atrodo pasirengęs? Ved. Giedrė Čiužaitė
Pedagogas Tautvydas Meldaikis vadina save švietimo nuotykių ieškotoju. Su žmona Mingaile keliavo po pasaulį – aplankė netradicinį ugdymą pasirinkusias mokyklas. Ne vienerius metus Lietuvoje dirba su paaugliais. „Mentorystės krizė“, – taip vieną iš dabartinės visuomenės problemų įvardina Tautvydas. Pasak jo, bręstantiems žmonėms dažnai trūksta suaugusiųjų, kuriais jie pasitikėtų ir kurie padėtų atsakyti pagrindinius paauglystėje kylančius klausimus. Pokalbis apie paauglių aktualijas, būdus į jas reaguoti protingai ir mūsų švietimo sistemos kontekstą: ką daryti, kad ir mokinius, ir mokytojus rečiau apimtų jausmas, kad mokykloje jie švaisto laiką? Ved. Giedrė Čiužaitė
Ar galima pamiršti, ko nenoriu prisiminti? O atkapstyti iš atminties tai, ką lyg ir pamiršau? Kodėl neprisimename pirmųjų gyvenimo metų ir ar tiesa, kad atmintis pradeda silpti dar jaunystėje? Apie atmintį – su psichoterapeutu, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentu Vytautu Jurkuvėnu. Ved. Giedrė Čiužaitė
Kodėl dalis žmonių skubam užkąsti ar net persivalgyti ne tada, kai išalkstame fiziškai, o supykę, apimti liūdesio, vienišumo ar kitokių jausmų? Ir ko imtis, kai tavęs netenkina nei santykis su maistu, nei su savo kūnu? Apie emocinį valgymą – su psichologe-psichoterapeute Rūta Suchockaite. Ved. Giedrė Čiužaitė
Žilvinas Kunigėlis – gydytojas psichiatras ir psichoterapeutas, dirbęs keliuose Lietuvos miestuose ir Norvegijoje. Tarp temų, kurias specialistas analizuoja su klientais, yra jų baimės. „Kuo labiau susitelkiam į bet kurį simptomą, tuo labiau tolstam nuo sprendimo“, – Žilvinas Kunigėlis primena vieną iš dėsnių, kurį pastebėjo dirbdamas šia tema. Ved. Giedrė Čiužaitė
Su psichologe, Vilniaus universiteto profesore Ilona Laurinaityte ir urologu, seksualinės medicinos gydytoju Robertu Adomaičiu – apie mūsų seksualumą, visuomenės normas ir atvejus, kai jos peržengiamos. Kaip į savo impulsus, tarkime, pajaustą erotinę trauką klientui, reaguoja patys psichoterapeutai? Ved. Giedrė Čiužaitė
Psichologinės laidos suteikia žmonėms galimybę save pamatyti tarsi iš atstumo – taip sako net 28 metus Lietuvos radijo 2-ojoje, vėliau „Klasikos“ programoje transliuotos laidos „Pašnekesiai apie tave ir kitus“ autorės, psichologės-psichoterapeutės Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė. Kaip psichologinės temos pradėtos gvildenti radijo eteryje 1993 m., kaip per šį laiką pasikeitė Lietuvos visuomenė, kada psichologija tampa verslu ir koks yra svarbiausias žmogaus psichologinis poreikis? Ved. Giedrė Čiužaitė
Kodėl daugybę žmonių, ypač kompetentingų savo srityse, bent retsykiais aplanko arba kankina jausmas, kad aplinkiniai tuoj demaskuos, kad jie nieko nemoka? Kas lemia ir priešingą fenomeną – kad mažai išmanantys žmonės jaučiasi pranašesni už kitus? Apie apsimetėlio sindromą ir vadinamąjį Dunningo-Krugerio efektą – psichoterapeutė Nida Silienė. Ved. Giedrė Čiužaitė
Kas žmogui padeda išeiti iš psichologinio skausmo kurią gali sukelti įvairūs gyvenimo patyrimai – kad ir nelaiminga meilė? Laidos viešnia – psichologė Miglė Marcinkevičiūtė, kuri ir konsultuoja žmones, ir neseniai apsigynė daktaro disertaciją. Jai Miglė kalbino žmones, kurie yra bandę tuo metu patirtą kančią nutraukti savižudybe. Tačiau rado pagalbos, jėgų gyventi toliau. Ko moko jų patirtys? Kaip gimsta viltis? Ved. Giedrė Čiužaitė
Nesąmonė! Arba: aš jau seniai tai žinojau! Pasak Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docento Arūno Žiedelio, tai – dvi būdingiausios žmonių reakcijos išgirdus psichologijos mokslo naujienas. Kodėl? Mokslininkas nemažai dėmesio skiria žmonių gyvybingumo tyrimams, tad pasikalbėsime šia tema ir ką naujausi duomenys rodo apie mūsų nerimą ir nuobodulį socialinių tinklų eroje. Ved. Giedrė Čiužaitė
Vilniaus universiteto mokslininkai tiria neseniai gimdžiusių moterų smegenis. Vienas iš neuromokslininkų dominančių klausimų – kodėl daliai moterų malonumo ima nebeteikti anksčiau džiuginusios patirtys. Tokia būsena vadinama anhedonija. Ji tampa ir vienu iš pogimdyminės depresijos simptomų. Ką sako tyrimai ir praktika: kas padeda moterims sveikti, patirti su motinyste susijusius malonius pojūčius ir gali mažinti šeimų baimę po sunkių patirčių ryžtis naujiems nėštumams? Laidos pašnekovai –pogimdyminę depresiją patyrusi vilnietė Lina, Pogimdyminės depresijos centro įkūrėja Nida Vildžiūnaitė ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktorantas, neuromokslininkas Julijus Motiejūnas. Ved. Giedrė Čiužaitė
Skirtingose gyvenimo situacijose žmogų gali apimti beprasmybės jausmas. Kokia mūsų veikla ir sprendimai net sunkumuose padeda prie gyvenimo prasmės priartėti? Ko klausti savęs, kai mums gyvenime nesiseka? Ir kaip tam galime pasitelkti knygas? Laidos viešnia – psichoterapeutė, biblioterapeutė Daiva Žukauskienė. Ved. Giedrė Čiužaitė
Su porų psichoterapeutais Vilija Girgžde ir Viktoru Keturakiu. Svarbiausi gyvenimo kartu dėsniai remiantis terapeutų santuokos kasdienybe ir ilgamete patirtimi konsultuojant kitas poras. Ved. Giedrė Čiužaitė
Mažas vaikas dažnai pyksta, atrodo, kad negirdi suaugusiojo, jam trūksta savarankiškumo ir gebėjimo susikaupti? Dalis mąstytojų šiuolaikiniams tėvams pataria: atsigręžkite į seniai žinomus vaikų ugdymo principus. Pavyzdžiui, suteikite daugiau atsakomybių buityje. Nusiveskite į savo darbą. Vietoje ekranų ar matematikos dvimečiams leiskite panuobodžiauti. Kuo tai gali padėt ir vaikams, ir tėvams? Laidoje – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė, neuropsichologė Ramunė Dirvanskienė ir Valdorfo darželio „Namelis medyje“ mokytoja Vilma Grigienė. Ved. Giedrė Čiužaitė
Vienas įtakingiausių šių laikų filosofų Byung-Chul Han knygoje „Nuovargio visuomenė” kalba apie sekinančius šiuolaikinio žmogaus gyvenimo įpročius. „Net pertrauka tampa darbo laiko dalimi, nes ji skirta tam, kad atgautume jėgas ir vėl gerai atliktume funkciją”, – pastebi jis. Tad nuo ko mes iš tiesų pavargstame? Kaip išmokti ir nepervargti, ir atgauti jėgas sau, o ne kitiems tinkamu būdu? Su psichologu, atidos mokytoju Pauliumi Rakštiku. Ved. Giedrė Čiužaitė
„Ši liga – kaltės ir gėdos karalienė“. Taip apie priklausomybę sako Gabija Vitkevičiūtė, priklausomybių konsultantė, terapeutė, knygos „Širdies tatuiruotės“ autorė. Sergančių žmonių artimieji stengiasi padėti, kenčia patys ir dažnai jaučiasi pasimetę: ką jie gali padaryti dėl priklausomo žmogaus, o ko tikrai nepavyks? Ved. Giedrė Čiužaitė
„Ši liga – kaltės ir gėdos karalienė“. Taip apie priklausomybę sako Gabija Vitkevičiūtė, priklausomybių konsultantė, terapeutė, knygos „Širdies tatuiruotės“ autorė. Sergančių žmonių artimieji stengiasi padėti, kenčia patys ir dažnai jaučiasi pasimetę: ką jie gali padaryti dėl priklausomo žmogaus, o ko tikrai nepavyks? Ved. Giedrė Čiužaitė
Kai žmogus susiduria su emociniais sunkumais, pavyzdžiui, išgyvena didžiulį nerimą, kartais nuskamba patarimas: kreipkis ne į psichologą ar psichoterapeutą, su kuriuo kalbėtumeisi. Geriau eik pas tokį specialistą, kuris padės rasti atsakymus pasitelkiant kūną. Ar tikrai kūnas niekada nemeluoja ir kaip suprasti, ką jis mums sako? Interviu su kūno ir šokio-judesio terapeute, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja Aukse Luišaite-Jauniške. Ved. Giedrė Čiužaitė
Psichologė-psichoterapautė Lina Dirmotė naujoje knygoje „Kaip tinkamai naudotis savo protu“ rašo apie kritinį mąstymą: kodėl žmogui svarbu abejoti ir kitų peršamomis idėjomis, ir pripažinti savo šališkumą bei klaidas. Kaip galime ugdyti proto budrumą? Kodėl viena iš svarbiausių kritiškai mąstančio žmogaus savybių yra kuklumas? Ved. Giedrė Čiužaitė
Nuo kasdienių juokelių iki frazių gydytojo kabinete: kaip mūsų emocinę savijautą veikia žodžiai? Ir tie, kuriais kalbamės su kitais, ir skiriami sau. „Jei galiu su šiluma ir pagarba kreiptis į pačią save, tą patį galiu nukreipti ir į kitą asmenį“, – sako gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Goda Tikniūtė. Ved. Giedrė Čiužaitė
„Nejaučiu motyvacijos“, – dažnai sakome, kai trūksta nusiteikimo siekti kokio nors tikslo. Psichoterapeutas Dainius Jakučionis primena posakį: nereikia vežimo statyti prieš arklį, motyvacija atsiranda bedarant. Kaip veikia mūsų smegenys ir kokie įpročiai padeda įgyvendinti planus? Ved. Giedrė Čiužaitė
Kaip keitėsi žmonijos požiūris į psichikos sveikatą nuo pirmykščių bendruomenių ir Antikos laikų? Ar galima sakyti, kad dabar ja rūpinamės labiau nei bet kada? Kokių žinių apie savo savijautą ir „nervų ligas“ paliko vienas iš Lietuvos kūrėjų, Jonas Basanavičius? Vasario 16-ąją klausytojus pasiekiančios laidos svečiai – medicinos istorija besidomintys gydytoja neurologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto darbuotoja Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė ir gydytojas psichiatras Algis Jaraminas. Ved. Giedrė Čiužaitė
Naujos knygos apie psichologinį atsparumą „Realybės vadovėlis“ autorė, psichologė Rosita Kanapeckaitė rašo, kad tikrovė žmogui dažnai būna nepatogi. Tačiau tik ją priėmus galima pasiekti vidinę pusiausvyrą. Kaip tai daryti kasdienybėje, ir tada, kai labai sunku? Kodėl ugdant psichologinį atsparumą labai svarbu nepamiršti judėjimo? Ved. Giedrė Čiužaitė
Ne tik suaugusieji, bet ir vaikai bei paaugliai neretai patenka į perfekcionzimo spąstus: kelia sau tokios aukštus lūkesčius, kad bet kokia klaida, pralaimėjimas ar prastesnis pažymys veda prie savigraužos ir kaltės jausmo. Kaip tokiais atvejais galima padėti? Su psichologe Jurgita Smilte Jasiulione. Ved. Giedrė Čiužaitė
Su psichologe Rosita Pipiriene – apie žmogaus norą puoštis ir švęsti. Kai kuriems tai siejasi su laiko švaistymu, nebrandumu, tuštybe. Kiti pataria ir suaugusiems nevengti pakilti virš kasdienybės, kad ir pasitelkus blizgučius. O ką daryti, jei vienas poros narys veržiasi šokti, o kito netraukia? Ved. Giedrė Čiužaitė
Psichologė-psichoterapeutė Anna Vinkovskienė apie porų santykius sako: nereikia tikėtis, kad ten, kur susieina du gyvenimai ir dvi asmenybės, visada bus ramybės oazė. Kaip spręsti poroje kylančias įtampas? O kada vis dėlto pasakyti sau: už buvimą santykyje moku per didelę kainą? Ved. Giedrė Čiužaitė
Kodėl vieni žmonės tampa nusikaltėliais, o kiti ne? Ar iš žmogaus smegenų galima pasakyti, kad jis pažeis socialines normas? Apie gėrio ir blogio pradus kiekvieno iš mūsų viduje – su kriminologu, Vilniaus universiteto docentu Gintautu Sakalausku. Ved. Giedrė Čiužaitė
Kišeninis psichoterapeutas – taip kai kurie žmonės vadina dirbtinį intelektą, kai išsitraukia savo išmanųjį telefoną su juo tariasi psichologiniais klausimais. Kada pasikonsultuoti su dirbtiniu intelektu apie savo emocinę savijautą, iššūkius – geras pasirinkimas, o kuriais atvejais tai galima nueiti sau nenaudingu keliu? Laidos svečias – psichologas, „Depresijos įveikimo centro“ vienas įkūrėjų Antanas Mockus. Ved. Giedrė Čiužaitė
Psichologę-psichoterapeutę Aistę Matuliauskę domina žmogaus prisitaikymo mechanizmų tema – kaip mes bandome laviruoti tarp savo ir aplinkos poreikių. „Iššūkių kyla tuomet, kai įprastiniai būdai prisitaikyti gyvenime įgyvendinti savo norus nebetinka“, – sako Geštalto krypties psichoterapeutė. Kaip juos atpažinti ir keisti? Ved. Giedrė Čiužaitė
Per šventes daugelis sau ir kitiems linkėsime nepaskęsti gyvenimo skuboje. Kokia gali būti psichologinė lėtesnio gyvenimo kaina, ypač tada, kai sustojame ne patys, o sustabdo gyvenimas? Kaip atrasti sau tinkamiausią gyvenimo greitį? Pokalbis su psichologe-psichoterapeute, gamtos terapijos gide Giedre Žalyte. Ved. Giedrė Čiužaitė
Ką daryti, jei kiti tau sako: esi nejautri, nejautrus. O gal kaip tik jautiesi kitų emocijų kempinė? Ko imtis, jei partnerio reakcijos visada atrodo per šaltos arba vaikas nustebina negebėjimu suprasti kitų žmonių jausmus? Apie empatiją – gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Gintautas Narmontas. Ved. Giedrė Čiužaitė
Vis dažniau reklamuojama neurostimuliacija: įvairūs prietaisai, tinkami naudoti savarankiškai, ir paslaugas teikiančios klinikos. Kada ir kokius stimuliatorius pasitelkia psichiatrai? Kuo skiriasi sveikatinimui ir gydymui skirta įranga? Studijos svečiai – gydytojai psichiatrai: Vilniaus Šeškinės poliklinikos Psichikos sveikatos centro vadovė Elena Šivickienė ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas medicinai Viktoras Valantiejus,. Laidoje taip pat dalyvauja klajoklio nervo stimuliatorius gaminančios įmonės „Pulsetto“ bendraįkūrėjas Povilas Sabaliauskas ir neuromokslininkė, klinikos „Neuropulsas“ bendrasteigėja Justina Šidlauskaitė. Ved. Giedrė Čiužaitė
Lūkesčiai sau ir savo gyvenimo partneriui, kai esi vyresnio amžiaus. Ilgametėse porose ir naujuose romantiniuose santykiuose: kokių kriterijų svarbu nenuvertinti, o kokius įsitikinimus verta permąstyti? Laidos viešnia – psichologė-psichoterapeutė, kelių Lietuvos ir užsienio universitetų lektorė dr. Agnė Matulaitė. Ved. Giedrė Čiužaitė
Ką daryti, jei neapleidžia jausmas, kad esate nevykėlis ar nevykėlė? Nuo ko priklauso mūsų sėkmės suvokimas? Laidos svečias – psichologas, „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas Mykolas Kriščiūnas. Ved. Giedrė Čiužaitė
Po tėvų skyrybų vaikams dažnai tenka nevaikiški vaidmenys - taip sako psichologė-psichoterapeutė Veronika Klimenkienė. Vaikai tampa ir saugusiųjų žinučių perdavėjais, guodėjais, kurie jaučiasi atsakingi už mamos ar tėčio emocinę savijautą. Kaip turėtų vykti skyrybos ir gyvenimas po jų, kad vaikas būtų žeidžiamas kuo mažiau? Ved. Giedrė Čiužaitė
Daugybė mūsų turime baimių, susijusių su kalbėjimu viešumoje. Viena, kai tai yra gana nesunkiai įveikiamas jaudulys, kita – kai nerimas yra stingdantis, stabdo nuo darbo pokalbių ar rankos kėlimo, kai nori užduoti klausimą dėstytojui. Vilniaus universiteto mokslininkai parengė programą „Kalbu viešai“, kurios dalyviai viešojo kalbėjimo nerimą mažinti gali ir pasitelkę virtualios realybės akinius. Daugiau apie šį ir kitus būdus padėti sau – VU Filosofijos fakulteto psichologijos docentas Jonas Eimontas. Ved. Giedrė Čiužaitė
Ar dažnai vengiate, net ir tų dalykų, kurių giliai širdyje labai norite? Nors vengimo strategija kartais būtina, nuolatos nuo įvairių situacijų ir jausmų išsisukinėjantys žmonės gyvenime gali daug prarasti. Pokalbis apie vengimo priežastis ir kainą su psichologe-psichoterapeute Kristina Paradnike. Ved. Giedrė Čiužaitė
Pyktis. Kokių jo giluminių priežasčių dažnai nesuprantame? Kaip su juo elgtis patiems ir padėti tinkamiau reikšti vaikams ir paaugliams, kurie savo pykčio priepuoliais, sakytum, specialiai stengiasi jus išvesti iš pusiausvyros? Laidos viešnia - psichologė Ieva Šuipė. Ved. Giedrė Čiužaitė
Gali nepuoselėti svajonių tapti rašytoja ar rašytoju, tačiau rašydamas vis tiek padėti sau spręsti įvairius klausimus. Kaip? Apie terapinį rašymą – su psichologe-psichoterapeute Inga Juodkūne. Ved. Giedrė Čiužaitė
Kokios emocijos mums būdingos ekstremaliose situacijose? Kaip padėti sau ir kitam didžiulio streso apimtam žmogui? Įvairios organizacijos rengia pirmosios psichologinės pagalbos mokymus. Laidoje – psichologė-psichoterapeutė, Šaulių sąjungos narė Sandra Anuškevičienė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus psichologė Beata Pučinskaitė-Ragauskė ir mokymų koordinatorė Naomi Koc. Ved. Giedrė Čiužaitė.
Daug kas norėtų susitikti meilę iš pirmo žvilgsnio, tačiau didesnė tikimybė, kad romantinį partnerį rasi pasitelkęs pažinčių programėlę. Kol vieni tinderių pasaulyje klesti, kiti patiria nemalonių jausmų. Arba išvis nesiryžta susikurti paskyros ir pripažinti – taip, aš norėčiau nueiti į pasimatymą. Kodėl? Apie pažintis internete ir mūsų psichologiją – su „Tinder“ pasimatymus išbandžiusia žurnaliste Jurgita Liepone ir psichologu, Vilniaus universiteto profesoriumi Antanu Kairiu. Ved. Giedrė Čiužaitė
Režisierius, aktorius Kirilas Glušajevas yra ir profesionalus dramos terapeutas, dirbantis priklausomybės ligų centre. Jis sako, kad už priklausomybių dažnai slypi nerimas. O kas padeda sveikti? Ved. Giedrė Čiužaitė
Populiarus posakis sako, kad tėvai turi paleisti savo vaikus. Ką tai reiškia kasdienybėje: ir kai į darželį išleidi pirmagimį, ir kai išsikrausto suaugęs sūnus ar dukra? Pokalbis su Paramos vaikams centro steigėja, psichologe-psichoterapeute Aušra Kuriene. Ved. Giedrė Čiužaitė.
Su psichologe, lektore Gintare Buinickaite – apie mūsų įsižeidimus ir tuos atvejus, kai įžeidžiame kitus, tyčia arba ne. Kokios naudos bandome gauti įsižeisdami? Ir kaip iš tiesų galime kenkti sau? Ved. Giedrė Čiužaitė
Sužeisto vaiko portretas. Kaip mylėti dygliuotą vaiką? Kaip išburti vaikui laimę. Taip vadinasi skyriai naujoje knygoje „Papasakok apie gražų mūsų gyvenimą“, kurią parašė mama trylikai vaikų, socialinė darbuotoja Vaiva Sikorskienė. Pokalbis apie pasirinkimą mylėti vaikus, gimusius kitiems, gyvenimą didelėje šeimoje po vyro netekties, apie svarbiausią sąlygą augti kiekvienam žmogui. Ved. Giedrė Čiužaitė
„Daktarė nusiima chalatą ir kartu su studentais bei moksleiviais išeina ilgųjų vasaros atostogų. Grįšiu rugsėjį. Pernai taip dariau dėl beveik pasiekto sudegimo. Šiemet darau, kad niekada to paties nebepasiekčiau“, – birželio mėnesį socialiniuose tinkluose parašė gydytoja psichiatrė–psichoterapeutė Ieva Viltrakytė. Kokie kūno ženklai ir mintys signalizuoja, kad būtina pristabdyti darbus? Ar tikrai „visos ligos nuo nervų“ ir kas žmogui padeda ramiau senti?Pirmoje „Čia ir dabar“ laidoje po vasaros atostogų – daug klausimų, kurie sukasi ir pokalbiuose prie laužo. Ved. Giedrė Čiužaitė
